u

2 ù interj. 1. nusistebėjimui reikšti: Ù, kad nedoras vaikas, ugnis! DūnŽ. Ù, kaip sūru! DūnŽ. Ù, pieno turėjau, galėjau plukyties Krš. U! Ir ištvirkimas žmonių! rš. 2. baimei nusakyti: Ù, jau muno širdis kalnais eina Pgr. U u! Aš niekados ta mašina nelėkčiau! rš. 3. kartojant nusakomas šaukimas: Kartą vasarą pradėjo griausti, nykštukai šaukė: „U, u, uu, griaudžia, dabar mes turime bėgti namo“ TDrVI128.